Geras verslas

Šiame puslapyje turite galimybę pirkti ar parduoti verslą, rasti daug naudingos informacijos norintiems pradėti verslą bei patobulinti savo verslo žinias.Naujiausios rinkų naujienos, įvairūs patarimai ir konsultacijos

Prisijungti




Nedarbas Lietuvoje – vienas didžiausių ES

Liepą 16,7 proc. Lietuvoje siekęs nedarbo lygis buvo vienas didžiausių ES, o pagal bedarbių skaičių Lietuva nusileido tik Ispanijai ir Latvijai. Eurostato duomenimis, nedarbo lygis visoje Europos Sąjungoje liepą siekė 9 proc., ten darbo neturi 21,8 mln. žmonių. Tai didžiausias nedarbo lygis nuo 2005-ųjų.

Aukščiausias nedarbo lygis buvo Ispanijoje– 18,5 proc., per mėnesį jis padidėjo 0,3 proc. punktais. Daugiausia be darbo šioje šalyje liko jauni žmonės, 38 proc. vyresnių kaip 25 metų amžiaus ispanų yra bedarbiai.

Antrą vietą pagal bedarbių skaičių užėmusioje Latvijoje nedarbo lygis siekė 17,4 proc., Lietuvoje – 16,7 proc. Be to, per metus Lietuvoje nedarbas išaugo labiausiai visoje ES – 10,9 proc. punktais (pernai liepą nedarbo lygis buvo 5,8 proc.). Latvijoje per metus jis išaugo 10,5 proc. punkto (pernai – 6,9 proc.).

Žemiausias nedarbas liepą – Olandijoje. Per mėnesį jis išaugo 0,1 proc. punkto ir liepą siekė vos 3,4 proc.

16 šalių vienijančioje eurozonoje nedarbo lygis liepą buvo aukščiausias per praėjusius dešimt metų.

Liepą eurozonos šalyse be darbo buvo 15,1 mln. žmonių, 9,5 proc. bedarbystė susijusi su sezoniškumu. Tai prasčiausias rodiklis nuo pat 1999 metų gegužės.

Nepaisant to, kad Prancūzijos ekonomika balandžio-birželio mėnesiais augo, liepą nedarbas šioje šalyje padidėjo. Birželį jis siekė 9,6 proc., liepą – 9,8 proc.

Vokietijoje, kurios ekonomika taip pat atsigauna, nedarbo lygis ir birželį, ir liepą siekė 7,7 proc.

Tai analitikai aiškina tuo, jog turi praeiti šiek tiek laiko, kol augant ekonomikai ima mažėti ir nedarbas.

Antradienį paskelbti Vokietijos Federalinės darbo agentūros duomenys rodo, jog rugpjūtį nedarbas šioje šalyje išaugo iki 8,3 proc. Tačiau šie duomenys yra nesuderinti, tad juos sunku palyginti su sezoniškai pakoreguotais Eurostato duomenimis.

„Nors kai kuriose eurozonos šalyse antrąjį ketvirtį užfiksuotas augimas, kitose jo laukiama trečiajame ketvirtyje, tačiau manome, jog ekonominė veikla bus per silpna, kad galėtų sukurti naujų darbo vietų iki antrosios 2010 metų pusės“, – teigė ekonomistas Howardas Archeris.

 

 

 

Reklama